LTEN
INK IDSUSIPAŽ(INK) JUD(INK) SMEGENISINK KLIENTAI

2014 Birželio 03
Kodėl „in-house“ patirtį turintis komunikatorius sunkiai adaptuojasi agentūroje?

„Ieškau naujų iššūkių“. Jeigu dar to neištarėte, tai neabejotinai ištarsite. Jeigu ne savo vadovui, kolegai, tai draugams. Arba pamąstysite prieš miegą. Toks jau tas žmogus – nenustygstantis vietoje.

Bet jeigu jau iššūkiai pernelyg ima vilioti, laikas pagalvoti, o kur pasukti. Komunikacijos pasaulyje yra du keliai, kurie turi savo privalumų ir trūkumų – eiti į agentūrą arba į didelę įmonę, jos rinkodaros, komunikacijos departamentus, tapti taip vadinamu „in-house“.

Mėgstantys į pasaulį žvelgti per monetos prizmę (yra tik „skaičius“ ir „herbas“) agentūras įvardija kaip „kariuomenę“, kur reikia žymiai daugiau, ilgiau ir sunkiau dirbti, o „in-house“ – kaip palaimos ir ramybės oazę, kur mokamas atlyginimas vos ne už nieką. Tai – problemos stereotipizacija, tačiau tiesos yra, nors didele dalimi veiklos pobūdis ir darbo aplinka priklauso nuo pačios įmonės vertybių, kolegų, vadovų, veiklos srities. Pažiūrėkime detaliau.

„In-house“ 

-       Stabilumas. Didelės organizacijos yra nelanksčios, jose permainos nėra didelės. Jūs žinosite, kas bus rytoj ir net – kas bus po kelerių metų.

-       Koncentracija ties viena sritimi. Galėsite gilintis, nereikės šokinėti tarp sričių, projektų, nebus streso, kurį sukelia rinkos nežinojimas ir nuolatinis mokymasis.

-       Visiška priklausomybė nuo vadovo (departamento direktoriaus ar gen. direktoriaus), jo požiūrio į komunikaciją ir asmeninių savybių.

Išvada: Anksčiau ar vėliau rizikuojate apsnūsti, nes pokyčių nėra daug. Bet tikėtina, kad gyvensite ilgiau, nes nekamuos stresas. Būsite visiškai priklausomi nuo vadovo ir kolegų – jeigu pasiseks, dirbsite ilgai ir laimingai. Jeigu vadovas nesuvoks komunikacijos reikšmės ar bus šiaip „prastoko būdo“, tada darbas bus kasdienė kančia – sunku dirbti, kai negerbia pastangų ir nevertina.

Agentūra

-       Nuolatiniai pokyčiai. Tai turi projektą, tai jo nebeturi. Tai projektas buvo didžiulis, tai jis tapo minimalus. Ribotas stabilumas.

-       Kelių projektų valdymas vienu metu. Agentūrose laikomasi nuostatos, kad geras projektų vadovas suvaldo nuo 3 iki 7 projektų vienu metu, žiūrint, koks jų dydis. Tad rytą pradėję dirbdamas su batų parduotuve, vakare galite pabaigti banku ir t.t.

-       Nuolat turėsite galvoti apie klientus, jie bus Jūsų „dievai“. Be to, reikės galvoti komerciškai, galvoti kaip uždirbti pinigų, gauti premijų ir didinti agentūros pajamas.

-       Visas kolektyvas yra „savi“. Skirtingai nuo didelių organizacijų, kur komunikacijos žmonės sudaro 1% ar net 0,01% viso kolektyvo, agentūroje yra visi tokie pat – jie puikiai supranta ir žino tavo bėdas. Vadovas (jeigu neužtaikėte ant nemandagaus šmikio) – taip pat. Deja, agentūroje nepasimuliuosite, nes vadovas dažniausiai kadaise dirbo tą patį, ką ir Jūs, todėl puikiai žino, kiek Jūs galite padaryti, ir ko reikia, kad procesas vyktų sklandžiai.

Apibendrinimas. Bandymas sudėlioti viską į lentynėles yra nedėkingas darbas, dažnai keliantis ginčų ir nepritarimo, bet pabandysime.

Sutinkame, kad kiekviena agentūra ar darbovietė turi savų niuansų, bet iš esmės galima teigti, kad agentūra yra tiems, kurie sutinka mainais už papildomą stresą ir nestabilumą dirbti įdomų darbą, nestovėti vietoje ir atrasti ką nors nauja. Dirbti su bendraminčiais tam tikroje didesnėje ar mažesnėje „chebroje“, kur direktorius puikiai tave supranta. Jeigu rūpi stabilumas ir saugumas, o komunikacija atrodo kaip nusistovėjusi disciplina, rūpi darbas nuo 8 iki 17 val. ir norite dirbti aiškiai apibrėžtus ir ilgus mėnesius nekintančius darbus, tada laikas pamąstyti apie „in-house“.

O dabar pamąstykime: komunikacija ta pati, bet darbo aplinka, veiklos organizavimas, požiūris ir funkcijos stipriai skiriasi. Kuriam lengviau pasiryžti pokyčiams ir prie jų prisitaikyti? Mokantis žongliruoti 5 apelsinais (projektais), lengvai suvaldys du.

Šis apibendrinimas paaiškina, kodėl dažniausiai agentūrose dirba jaunesni žmonės, dar norintys permainų ir esantys smalsesni, o bėgant metams palaipsniui migruojantys į „in-house“. Priešinga migracija – iš įmonės į agentūrą – yra gana reta.

Tačiau suklys tie, kurie manys, kad mes bandome parodyti, jog neva „in-house“ dirbantys yra kokie nors „žemesnio lygio kolegos“. Jokiu būdu. Vien ką reiškia sugebėjimas susitarti ir savo projektus apginti valdyboje ar prieš generalinį prezidentą, kuris mano, kad komunikacijos nereikėtų, jeigu ne tas „skandinavų savininkų reikalavimas“. Ir taip diena iš dienos, metai iš metų. Agentūros žmonės tą kartais daro, bet mieliau bendrauja su rinkodaros ar komunikacijos skyriais. Be to dažniausiai būtent „in-house“ dirbantys komunikatoriai pasiekia tobulybės savo srityje, nes gali joje koncentruotis.

Taigi, kai galvojate apie iššūkius ar permainas, pamąstykite, kas iš tikrųjų Jums yra svarbu ir kokio darbo bei darbovietės tikėtumėtės.