LTEN
INK IDSUSIPAŽ(INK) JUD(INK) SMEGENISĮSIDARB(INK)INK KLIENTAI

2016 Vasario 17
Vaikiškas klausimas, kurį sau turėtų užduoti kiekviena įmonė
ĮRAŠO AUTORIUS: Vytautas Lukaševičius

Paskutiniu metu tenka pastebėti, kad įvairios įmonės labai jau sporadiškai planuoja savo komunikaciją. Apie mus parašė? Gerai. Sutarti keli interviu? Tebūnie. Turime šiokios tokios informacijos? Paleidžiame pranešimą spaudai, tiks.

Turbūt nereikia sakyti, kad toks požiūris atneša ir atitinkamą rezultatą – kažkas (gal) bus. Ir tokioje situacijoje nepadės nei kruopščiai planuojamos strategijos, nei sustyguoti komunikacijos planai. O kaip nuo to apsisaugoti, kaip surimtėti? Na, pradžiai pravartu užduoti sau vieną klausimą, kuris ypač mėgstamas bendraujant su vaikais: „kuo būsi užaugęs?“

Šiuo atveju klausimą galima būtų susiaurinti iki to, kurį įsidarbinti norinčiam žmogui kartais užduoda darbdavys: „kur save matai po penkerių metų?“ Nors skamba šiek tiek juokingai, bet atsakymas į šį klausimą gali padėti lengviau „suvirškinti“ vykdomą komunikaciją, jos svarbą bei galimas naudas, kurių visuomet taip norisi. Taigi, kaip tai turėtų atrodyti:

Įmonė X. Kad pavyzdys būtų vaizdingesnis, sutarkime, jog tai įmonė, kuri tiekia dizaino paslaugas. Įmonės pavadinimas, tarkime, „Vaizduotė“. Tipinė situacija: „Vaizduotė“ auga, plečiasi, jos biuras pasipildo naujais darbuotojais, daugėja užsakymų. Ir štai, „Vaizduotės“ vadovas, pasitaręs su komunikacijos žmogumi, nusprendžia, kad jie norėtų daugiau komunikuoti, nes: a) reikia užpildyti vis atsirandančias naujas darbo vietas ir b) norisi apie save pranešti kitiems, parodyti, kaip puikiai sekasi, pasigirti.

Mąsto „Vaizduotė“ teisingai, tačiau vėliau, kaip ir nemažai kitų įmonių šiame etape, padaro klaidą: pradedami inicijuoti įvairiausi straipsniai, dalijami komentarai, interviu ir kiti dalykai tada, kai atsiranda laisva minutė ir tokie, kokie tuo metu būna ant liežuvio galo. Štai „Vaizduotės“ vadovas komentuoja, kaip sunku dirbti su užsienio kompanijomis, o jau po savaitės įmonės personalistas kitame straipsnyje užsimena, kad didžiausias iššūkis ne darbas su užsieniu, bet darbuotojai pačioje įmonėje.

Iš esmės bet kokia komunikacija yra gera komunikacija, tačiau dėsningumo nebuvimas neatneš tokių rezultatų, kokius įmonės įsivaizduoja besikreipdamos į komunikacijos agentūras. Tačiau šią dėsningumo nebuvimo problema tos įmonės gali išspręsti pačios. Todėl grįžkime prie klausimo:

„Kur „Vaizduotė“ save mato po penkerių metų?“

Galimas atsakymas:

  • Įmonė tiek išsiplėtusi, kad klientams renkantis profesionalias dizaino paslaugas, „Vaizduotė“ visada būna dažniausių pasirinkimų trejetuke;
  • Esami darbuotojai tiek patenkinti darbu įmonėje, kad rekomenduoja ją kitiems, o potencialūs darbuotojai savo gyvenimo aprašymus siunčia būtent į info@vaizduote.lt;
  • Žurnalistai dažnai ir patys skambina ar rašo įmonei, prireikus komentaro, „Vaizduotės“ darbuotojams nebereikia sukti galvos, kaip sudominti žiniasklaidą.

Atsakius į šį klausimą, gerokai lengviau seksis laikytis tiek komunikacijos plano, tiek planuotis savo bei kolegų laiką. O įmonės komunikacija atneš norimus rezultatus. Nes:

  • Rengiant straipsnius didžiausias dėmesys bus teikiamas tiems įmonės aspektams, kurie jai – svarbiausi (nauji darbuotojai ir įmonės profesionalumo demonstravimas rinkoje);
  • Žurnalistui teiraujantis kuria nors konkrečia tema, vadovo ar kito darbuotojo komentarą visuomet galima papildyti įmonės tikslais ar pasiekimais, todėl atsakymai nebus vien reagavimas į užklausą, bet taps tikslinga komunikacija;
  • Sėkmingai komunikuojant metus ar du, niekada nekils klausimų ar padūsavimų rengiant komunikacijos planą naujiems metams: tikslai bei siekiamybė – nuolat prieš akis, o tai, kas buvo tikslingai daroma iki šiol, niekada neleis savęs paklausti „o tai ką mes ten pernai komunikavome? Nesikartos?..“

Sugrįžtant į teksto pradžią ir viską suvirškinus... Kada paskutinį kartą savęs klausėte, kur Jūs ar Jūsų įmonė bus po penkerių metų?..