LTEN
INK IDSUSIPAŽ(INK) JUD(INK) SMEGENISĮSIDARB(INK)INK KLIENTAI

2015 Gruodžio 27
„The Time Paradox“. Kaip mūsų elgseną veikia laiko suvokimas?
ĮRAŠO AUTORIUS: KĘSTUTIS GEČAS

Šią knygą nusipirkau prieš porą savaičių Londone, viename didžiausių mano lankytų knygynų visai netoli Picadilly Circus. Sprendimą išsirinkti būtent šią knygą lėmė tai, kad knygą rekomenduoja Nassim Nicholas Taleb, parašęs „Juodąją gulbę“. Ir buvau teisus – tik pradėjęs skaityti supratau, kad savo rankose laikau knygą, kurią parašė Philip Zimbardo, prieš keletą dešimtmečių organizavęs garsųjį Stanfordo kalėjimo eksperimentą. Eksperimentą, kurį teko nutraukti dėl jo pernelyg didelio poveikio eksperimento dalyviams.

„The Time Paradox“ yra apie tai, kaip žmones suvokia laiką ir kaip šis suvokimas veikia žmones, jų veiksmus, jų motyvus. Žiūrint kritiškai, daug dalykų mes žinome arba bent jau nujaučiame. Stebina tai, kaip P.Zimbardo viską sudėlioja į lentynėles ir kaip grakščiai viskas susisiejama ir paaiškinama.

P.Zimbardo sako, kad visi žmonės skiriasi pagal tai, kaip jie suvokia praeitį, dabartį ir ateitį, kaip jie suvokia laiko perspektyvą (vienu metu žmogus gali turėti keletą perspektyvų, dažniausiai – po vieną iš praeities/dabarties/ateities). O pačių perspektyvų yra šešios:

Praeitis

Dabartis

Ateitis

Past-negative

Present-hedonistic

Future (tiesiog)

Past-positive

Present-fatalistic

Transcendental-future

Pagal tai, kokią žmogus turi laiko perspektyvą, galima suprasti, kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip, ir kas jį veikia arba neveikia.

Pavyzdžiui, norime skatinti žmones kaupti. Kadangi šis sprendimas susijęs su tolima ateitimi ir atlygio atidėjimu dažniausiai keliems dešimtmečiams, efektyviausiai šis raginiams veikia „future“ laiko perspektyvą turinčius asmenis, nes jie linkę galvoti ir ruoštis ateičiai. O štai „present-hedonistic“ į tokį raginimą numotų ranką. Nebent... pasiūlytume pažaisti arba kažkokiu būdu susietume su dabartimi ar tiesiog malonumu.

Jeigu kalbame apie meilę, tai autorius cituoja Z.Froidą: „we become present-oriented imbeciles deaf to the language of the future“. Kitaip tariant, „rytojus gali palaukti, nes aš šiandien esu įsimylėjęs“.

O štai kaip ši „laiko perspektyvos“ koncepcija paaiškina terorizmo apraiškas.  Pasak P.Zimbardo, potencialus savižudis teroristas yra asmuo, kuris:

-        Turi ryškią „past-negative“ laiko perspektyvą. Toks asmuo gali būti agresyvus ir gali siekti esminių pokyčių, norėdamas atkeršyti;

-        Turi silpną „past-positive“ laiko perspektyvą. Šis asmuo menkai arba visiškai nevertina tradicijų ir stabilumo;

-        Turi ryškią „present-fatalistic“ laiko perspektyvą, t.y. tiki, kad jo gyvenimą lemia likimas.

-        Turi silpną „present-hedonistic“ laiko perspektyvą. Toks asmuo greičiausiai nesidžiaugia šiandien turimomis sąlygomis ir jaučia, kad neturi ką prarasti;

-        Turi silpną „future“ laiko perspektyvą. T.y. jis visiškai negalvoja apie ateitį, kuri jam praktiškai neegzistuoja.

-        Turi ryškią „transcendental-future“ laiko perspektyvą, t.y. jiems Dievo pažadėtasis rojus yra labai svarbus tikslas.

Skirtingai nuo realybėje gyvenančių žmonių, savižudžiai teroristai galvoja apie amžinybę, o ne apie kasdienius ir netolimoje ateityje esančius tikslus.

Ką gi siūlo P.Zimbardo? Žinoma, jis knygoje nesikoncentruoja į terorizmo apraiškų naikinimą, tačiau visgi duoda keletą įdomių įžvalgų. Pasak jo:

-        pirmiausia reikia pakeisti laiko perspektyvą

  • past-negative į past-positive
  • present-fatalistic į present-hedonistic.
  • Kitaip tariant, „mes turime gerbti žmones ir jų praeitį bei leisti jam džiaugtis dabartimi.

-        Antras žingsnis turi būti atsakomybės jausmo diegimas: „aš galiu kažką pakeisti“, taip naikinant „present-fatalistic“ laiko perspektyvą.

-        Trečias žingsnis yra pasiūlyti ir diegti idėją, kad šalia „transcendentinės“, amžinojo gyvenimo ateities (perspektyvos) egzistuoja ir „praktinė“, kasdienė ateitis: „Žmonės privalo patikėti, kad jų veiksmai šiandien veda į prognozuojamus ir trokštamus pokyčius bei laimėjimus ateityje“.

Pabaigai – P.Zimbardo siūlomas optimalus laiko perspektyvos mišinys, skirtas vakariečiams, norintiems gyventi visavertį gyvenimą.

-        Ryški „past-positive“ laiko perspektyva. Nes ji suteikia „šaknis“, t.y. suteikia priklausomybės, tęstinumo jausmą, tradicijas, šeimą ir t.t.

-        Vidutinė-ryški „future“ laiko perspektyva. Nes ji duoda ateities viziją, pilną vilties, optimizmo ir galios. Ji duoda pažadą, kad galima pakeisti „status quo“.

-        Vidutinė-ryški „present-hedonistic“ laiko perspektyva. Nes ji suteikia energijos ir gyvybingo džiaugsmo, kuris skatina susipažinti ir bendrauti su žmonėmis, lankyti naujas vietas, pažinti save.

-        Žemos „past-negative“ ir „present-fatalistic“ laiko perspektyvos. Nes su jomis nieko gero. Pasak P.Zimbardo, Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad ryškios šios laiko perspektyvos susijusios su žema saviverte, neigiamu požiūriu ir lūkesčiais, todėl dažnai skatina mąstymą, vedantį į savižudybę.