LTEN
INK IDSUSIPAŽ(INK) JUD(INK) SMEGENISINK KLIENTAI

2016 Gegužės 26
„Suburk iš mūsų gaują” arba tas jausmas, kai rankose laikai apdovanojimą
ĮRAŠO AUTORIUS: Giedrė Simanauskaitė

Pilies gatvės pradžioje, penktadienį, kai jau pavasaris buvo įžengęs į Vilnių, mano rankose atsidūrė PaRa Impact’16 apdovanojimas už geriausią vidinę komunikaciją. Parašiau dabar tai lyg niekur nieko, nors tą akimirką džiaugsmas plūdo mano pilvą, o scenoje gal kiek ir drebančiu balsu ištariau - ,,jei norite, kad ir iš  jūsų suburtume gaują – mes tikrai galim”.

Kas yra ,,geriausia” apdovanojimuose

Vienoje erdvėje susirinkę Lietuvos komunikacijos guru dalinosi savo įgyvendintais sprendimais, stiprinant klientų pozicijas rinkoje, didinant pardavimus ir žinomumą, taikant integracinius sprendimus, kurie vartotoją paskatina pozityviai vertinti klientą ir galiausiai pasirinkti būtent jų prekę ar paslaugą. Kiekvienoje prezentacijoje buvo suskaičiuota, kiek pranešimų išleista regioninėje ir nacionalinėje žiniasklaidoje, kiek unikalių click’ų atsirado YouTube ar Facebook‘e. Tuo tarpu vidinės komunikacijos kategorijoje statistika laviruoti išėjo žymiai mažiau: gi kompanijos darbuotojų skaičiaus nepakeisi, duomenų apie jų įsitraukimą ar vidinės komunikacijos įtaką pelnui pasakoti kitiems irgi nesinori. Daugiausiai dėmesio buvo skiriama idėjai – kokį sprendinį sugalvojome labiau įtraukti darbuotojus ir perduoti jiems reikiamą informaciją. Taigi - ,,geriausia vidinė komunikacija” mano galva lygu įdomiausi vidinės komunikacijos sprendiniai rinkoje.

Kodėl Korporacinė gauja?

Užsidegėme noru burti kompanijose gaujas, kai vienas vadovas papasakojo,  jog per firmos vakarėlį darbuotojai kėlė taures į viršų sakydami tostą: “suburk tu iš mūsų gaują”. Įnirtingai ėmėme analizuoti – kodėl būtent gaujose žmonės yra konsoliduoti, kodėl ten viskas aišku ir paprasta, kas motyvuoja žmones prisijungti ir būti nariu, pamatėme, kokie psichologiniai ir antropologiniai skirtumai egzistuoja lyginant gaujas su korporaciniu pasauliu. Standartizuotos taisyklės, nulaižytos brand-book‘o frazės, propagandinė informacija naujienlaiškiuose atriboja žmones nuo kompanijos siekio būti “viena didele šeima” ir prideda pakankamai daug cinizmo, kuriuo pasidalinama tarp kolegų rūkykloje aptariant paskutines naujienlaiškio žinutes. Gaujose, skirtingai nei korporacijose, egzistuoja daug ritualų ir simbolių, taip pat visiems aiškiai suprantama filosofija – už ką arba prieš ką mes. Supratome, kad būtent emocijos, bendri išgyvenimai ir aktyvus dalyvavimas kuria bendrą istoriją, kurioje norisi dalyvauti.

Patirtys, vertos apdovanojimo

Augančiai ir laimėjimus savo rinkoje skinančiai kompanijai SLO Lithuania pasiūlėme naujiems darbuotojams pristatyti kompanijos tikslus, organizacijos vertybes per iniciacijos ritualą. Prie kompanijos prisijungę nauji nariai – iš vadovų gavo užduotį – įrodyti savo profesionalumą ir pasitelkiant komandinę dvasią – iš duotų citrinų, varinių ir cinkuotų plokštelių sujungti elektros grandinę taip įžiebiant šviesą. Netikėta užduotis, kurioje reikėjo ir rankų miklumo ir fizikinių žinių ir susibendravimo tarpusavyje įtraukė žmones į misijos įgyvendinimą. Užsidegus lemputei pozityvios emocijos ir vadovo sudėlioti taškai ant i: ką mes veikiame, kur einame, kokie esame ir ko siekiame naujokams daug labiau nei PowerPoint prezentacija padėjo suprasti ir įsiminti įmonės tikslus, vertybes bei žmones.  ,,Aš buvau apakęs” – vėliau man pasakojo darbuotojas, rankoje laikydamas statulėlę ,,nauja šviesa”, pažyminčią, jog ,,prirašymo” užduotis sėkmingai įveikta. Iš tiesų, gi daugelyje kompanijų esanti tradicija naujam darbuotojui po bandomojo laikotarpio atsinešti tortą nieko nepasako, nei apie žmogų esamiems darbuotojams, nei apie kompaniją naujokui.

Pabaigai

Nuo pirmojo iniciacijos ritualo kompanijoje praėjo pusė metų. Pirmadienį važiavau į SLO Lithuania pasidžiaugti drauge apdovanojimu. Ir ten žmones iki šiandien ant stalų laiko simbolius, pažyminius jų iniciacijos ritualą bei prisimena drauge išgyventą patirtį, tapusia tradicija, kuri savyje talpina visą organizacijos filosofiją. Žinau, kad kiekvieną dieną mes darome mažus ir didelius ritualus, tad kodėl korporaciniame gyvenime viską bandome sutalpinti tarp tiesiai nubrėžtų linijų, atspausdintų juoda-balta.