LTEN
INK IDSUSIPAŽ(INK) JUD(INK) SMEGENISĮSIDARB(INK)INK KLIENTAI

2013 Sausio 09
Komunikacijos krypties reikšmė

Šiandien rytą su kolege prie kavos turėjome įdomią diskusiją apie reklamą ir propagandą. 

Pradėjome nuo klausimo, ar galima skirstyti  komunikacijos disciplinas pagal informacijos kryptį. Pavyzdžiui, ryšiai su visuomene yra dvikryptės komunikacijos atstovai – t.y. norima sukurti ryšį, kuris neįmanomas nesant atgaliniam ryšiui. Šis parametras nesunkiai ryšius su visuomene atskiria nuo reklamos, kuri iš esmės yra vienakryptė. Netgi įtraukiančios reklamos, kada žmogus turi vienaip ar kitaip sureaguoti (pvz., palaikink ir gauk nuolaidą), iš esmės yra vienakryptės, nes nesiekia sąmoningo atsako iš žmogaus.

Ir taip bediskutuodami priėjome prie disciplinų poros „reklama vs. propaganda“. Jeigu žiūrėsime per komunikacijos krypties prizmę, jos bus identiškos – nėra jokio poreikio atgaliniam ryšiui. Šiuo atveju viską lemia turinys ir tikslas. Jeigu reklama siekia tik atkreipti dėmesį į kai kurias reklamuojamo objekto savybes, tai propagandos tikslas ne tik atkreipti, bet ir „įbrukti“ šias savybes kaip nediskutuotinai pačias geriausias. Žvelgiant per politinių santvarkų prizmę reklama yra demokratija (aš pasakau tau naudas, o tau rinktis), o propaganda savo esme yra diktatūra, nuomonės tironija (don‘t think, „just do it“ J).

Taigi mūsų diskusijos su kolege išvada yra tokia – kryptis yra svarbu, tačiau komunikacijos pasaulis (visos jo disciplinos) sparčiai juda dvikryptės komunikacijos link, nes pagaliau visi supratome, kad žmonės yra socialiniai gyvūnai ir nieko čia nepadarysi. Ateityje matyt lems tik turinys ir tikslas, kurie, natūralu, lems priemones.