LTEN
INK IDSUSIPAŽ(INK) JUD(INK) SMEGENISĮSIDARB(INK)INK KLIENTAI

2013 Vasario 07
Ko komunikatorius gali pasimokyti iš Rytų kovos menų?

Gana dažna kovos menų atšaka naudoja taktiką, kuri paremta priešininko jėgos panaudojimas, nukreipiant ją į šoną ir/ar prieš jį patį. Tai leidžia kovotojui įveikti fiziškai stipresnį priešininką.

Komunikacijos žmonės dažnai susiduria su problema, kada priešininkas yra žymiai stipresnis (kanalų prieinamumo, pirminio pasitikėjimo ir kitomis prasmėmis) arba savo silpnumo (viskas, ką tu pasakysi, bus panaudota prieš tave). Šitas priešininkas gali būti valstybės institucija, labai didelė kompanija arba ypač stiprus visuomenės nusistatymas, netgi stereotipas. Štai tokiais atvejais komunikacijos žmonės niekada neturi bandyti įveikti priešininko kaktomuša, nes didelė tikimybė pralaimėti. O jeigu ir laimėsi, tai nuostoliai gali būti tokie dideli, kad kils natūralus klausimas „ar buvo verta?“. 

Komunikacijos teorijoje kartais užsimenama apie „komunikacijos džudžitsu“ ar „komunikacinį aikido“, tačiau tik dėl to, kad teoretikai dažniausiai kalba apie teigiamus, „gražius“ dalykus, mažai kalbėdami apie komunikacines kovas ar karus. Tačiau vienas pavyzdys tikrai geras (pateiksime sutrumpintą, jis, beje, būtent ir buvo autoriaus pavadintas „komunikacijos džudžitsu“).

Vienas restoranas garsėjo prastu aptarnavimu, tačiau naujas vadovas nusprendė viską pakeisti. Jis puikiai suprato, kad žmonės paprasčiausiai netikės, jeigu restoranas ims viską neigti arba sakyti, kad viskas pasikeitė (reklamuotis, inicijuoti straipsnius ir t.t.) – problema ta, kad žmonės turi patys „patikrinti“ ir įsitikinti, kad viskas pasikeitė. Ir tada buvo rastas genialus sprendimas – visi restorano darbuotojai ėmė nešioti marškinėlius, ant kurių priekio buvo užrašyta „Mes esame tragiškiausią aptarnavimą turintis restoranas...“, o ant nugaros „...bet mes norime pasikeisti“. 

Ir jie laimėjo.