LTEN
INK IDSUSIPAŽ(INK) JUD(INK) SMEGENISINK KLIENTAI

2015 Spalio 07
Finansų rinkų komunikacijoje darosi karšta
ĮRAŠO AUTORIUS: KĘSTUTIS GEČAS

Rugpjūtį startavusi tarpusavio (P2P) skolinimo platforma „FinBeesako, kad einasi jiems puikiai. Nors prieš kelias savaites, pamačius jų lauko reklamą, natūraliai kilo klausimas – ar čia Lietuvos bankas paleido dar vieną visuomenės švietimo kampaniją, o kad būtų „kiečiau“, savo projektą „Pinigų bitė“ išvertė į anglų kalbą? Keista, kad Lietuvos bankas nesirūpina, nes iš šono kai kam gali atrodyti, kad „FinBee“ turi LB paramą.

Tačiau šis startas dar labiau padidina kautynes, kurios aštrėja finansų rinkose.

Prieš gerą dešimtmetį finansų rinkų pasaulis buvo pakankamai vaiskus. Dominavo tradiciniai bankai, kurie šalia savo klasikinės veiklos „priimu indėlius – daliju paskolas – pervedu pinigus“ turėjo investicinės veiklos padalinius, kurie iš esmės prekiavo akcijomis, obligacijomis ir KIS‘ais (kolektyvinio investavimo subjektais – investicinių fondų vienetais).

Didžiausia permaina tuo metu Lietuvoje buvo pensijų fondų atsiradimas. „PayPal“ atrodė tolimas ir neaktualus, o bankai turėjo savo nišose dirbančius konkurentus – vertybiniais popieriais prekiaujančios ir investavimo paslaugas teikiančias maklerių kontoras, investicijų valdymo bendroves bei stiprėjančią draudimo rinką, ypač veikiančią gyvybės draudimo srityje, kur atsirado su investavimu susieti produktai.

O paskui ir prasidėjo...

Pervedimai. Auganti emigracijos banga, labai brangūs tarptautiniai pervedimai ir brangstantys vidiniai pervedimai lėmė visos galerijos mokėjimų kompanijų gimimą, tokių kaip: Paysera, Mokipay, TransferGo ir kitos.

Paskolos. Minėta FinBee atstovauja tik trečią ir naujausią su bankais šioje srityje pradedančią konkuruoti įmonių grupę. Žymiai anksčiau pradėjo veikti ir šiuo metu sėkmingai bankų vartojimo paskolų portfelius „valgo“ taip vadinamos mikro paskolų (teikiamos iš esmės SMS principu) ir vartojimo paskolų įmonės. Paskutinėmis dienomis kilęs mūšis tarp „greitukų“ ir Lietuvos banko apima tas įmones, kurios suteikinėja paskolas labai greitai (dažnai SMS) ir už labai dideles palūkanas. Tačiau tokios įmonės, kaip „Bigbank“ ar „General Financing“, elgiasi nuosaikiau ir tampa „vartojimo paskolų bankais“.

Apibendrinus, šiuo metu Lietuvos bankininkystei lieka iš esmės trys paslaugų grupės, iš kurių dvi yra gana nišinės ir žmogaus gyvenime retai įvykstančios – būsto paskolos ir didelės korporatyvinės paskolos. Nes tai susiję su dideliais pinigų kiekiais ir su tuo, kad kol kas niekas nepabandė rimtai pasikėsinti į trečią bankams likusią paslaugą – pinigų saugojimo. Lietuvos bankas sako, kad šiuo metu Lietuvos bankuose laikoma beveik 16 mlrd. eurų, 12,6% daugiau nei pernai. 55 milijardai senais pinigais.

Warren Buffet, kalbėdamas apie verslo stabilumą, naudoja „apsauginio griovio/pylimo“ terminą – kuo jis aukštesnis, tuo geriau, nes konkurentams bus sunkiau ateiti į tavo rinką ir konkuruoti.

Nors bankai dažnai teigia, kad indėliai jiems tampa našta, jie „užnulina“ palūkanas ir net grasina įvesti „minusines“ palūkanas, tačiau argi „pinigų saugykla“ ir nėra būtent tas pagrindinis bankų apsauginis pylimas, kurį verta saugoti visomis jėgomis, taip pat ir komunikaciniu požiūriu?

Šiuo metu bankų pardavimo/rinkodaros algoritmas veikia nepriekaištingai ir remiasi „cross-selling“ principu: „Tau reikia paskolos? – duosime, tačiau pervesi atlyginimą, laikysi pinigus pas mus, pasirašysi el.bankininkystės sutartį ir t.t.“.  Ar kas nors bandėte pakeisti banką? Net neįsivaizduojate, kiek daug reikia visko nuveikti ir kiek parašų reikia padėti.

Komunikaciniu požiūriu, peršasi kelios išvados:

-       Bankų sektoriuje tiek verslas, tiek komunikacija koncentruojasi aplink 3-4 bankus (Swedbank, SEB, DNB, Nordea), žinant, kad DanskeBank pasitraukia iš mažmenos.

-       Finansų rinkoje daug komunikacinio triukšmo, kurio tik daugės – su bankais konkuruojančios įmonės blaškys žmonių dėmesį, akcentuos savo teikiamas naudas ir kels su tuo susijusias problemas.

-       Finansų rinkos žaidėjai ne tik turės konkuruoti tarpusavyje, bet ir susidurs su augančiu visuomenės „finansiniu tamsumu“ – žmonės nespėja vytis pokyčių, o atotrūkis dėl išsisklaidančios pasiūlos ir skirtingų paslaugų kiekio gausos tik didės.

-       Bankai turės puikią galimybę žmonės pateikti save kaip ramų užutekį – „senas patikimas bankas, kuris gal kartais ir nelankstus, bet įprastas, viskas iš vienų rankų“.

Finansų rinkos komunikacijos laukia sunkūs, bet įdomūs laikai.

 

Tekstas publikuotas delfi.lt.