LTEN
INK IDSUSIPAŽ(INK) JUD(INK) SMEGENISINK KLIENTAI

2016 Kovo 23
Diena, kai neliko žiniasklaidos
ĮRAŠO AUTORIUS: Kęstutis Gečas

„Kas būtų, jeigu būtų“ yra puikus testas, jeigu norite pasižiūrėti, kaip esate nuo ko nors priklausomi. Šiandien siūlome pagalvoti, ar esate priklausomi nuo žiniasklaidos? Ne kaip paprasti piliečiai, tėvai, vaikai, vilniečiai, kauniečiai, lietuviai, moterys, vyrai. Kaip rinkodaros ir komunikacijos žmonės.

Ką Jūs darytumėte, jeigu rytoj rytą paaiškėtų, kad neliko žiniasklaidos. Jokios. Ir ne tik klasikinės – spaudos, radijo, televizijos. Neliko ir socialinės medijos – jokio feisbuko, linkedino, instagramo ar pinteresto. Ką darom? Gyvenimas gi sukasi, reikia kažkaip komunikuoti. Ar Jūsų organizacija išgyventų 3 mėnesius? O pusmetį? Metus?

Jeigu ši mintis Jūsų nenugąsdino, galite toliau neskaityti. Tačiau daugumai mūsų gildijos žmonių tai sukeltų didžiulių rūpesčių. Kitą dieną galėtų užsidaryti 80-90% reklamos ir RsV agentūrų, nes tiek jų kompetencijų paprasčiausiai taptų nebereikalingos.

Šis paprastas testas ne tik parodo, kiek Jūsų verslas priklausomas nuo žiniasklaidos. Jis padeda Jums susimąstyti ir atrasti naujas galimybes komunikacijai.

Komunikuoti per žiniasklaidą yra tikra pagunda. Ypač per klasikinę. Nusipirkai (reklama) arba laimėjai (RsV) eterį ir komunikuok sau sveikas. Tačiau jos vaidmuo turi būti teisingai suvoktas.

Kaip mes nuolat sakome savo klientams, žiniasklaida yra svertas ir nieko daugiau. Pamenate pamokas iš mechaninės fizikos – kuo ilgesnė lazda, tuo mažiau jėgos reikia, kad su ja išjudintumėte sunkų akmenį? Šiuo atveju žiniasklaida yra „pasiekiamumo svertas“ – padeda su pakankamai mažomis pastangomis pasiekti ir paveikti dideles mases žmonių. Klasikinė žiniasklaida taip pat yra „pasitikėjimo svertas“, nes ji suteikia Jūsų žinutei papildomą patikimumo svorį.

Tačiau akla priklausomybė nuo žiniasklaidos didina komunikacijos nestabilumą. Žiniasklaidos vartojimas kinta – žmonės, nors ir lėtai, migruoja tarp kanalų. Pasiekiamumas per žiniasklaidą brangsta – brangsta sekundės, didėja konkurencija, žmonės „prasukinėja“ reklamą per atidėtos peržiūros sistemas, pereina į mokamus kanalus, kur nėra reklamos (pvz., iš „M1“ į „Spotify“). Auga dalis žmonių, kurie apskritai per žiniasklaidą nepasiekiami.

Tai kas gi išgyventų tą rytą? Geriausiai jaustųsi dvi grupės – tie, kurie turi nuosavus kanalus arba nenutrūkstamą ir pasikartojantį klientų grįžimą.  

Nuosavi kanalai kainuoja, nes juos pirmiausia reikia sukurti. Amžina dilema, kaip elgtis „Facebook“ tinkle – ar tiesiog nusipirkti reklamą ir tai daryti nuolat neribotą laiką, tačiau gauti rezultatą „čia ir dabar“, ar kurti profilį, kurti bendruomenę ir taip turėti ilgalaikį kanalą.

Nebandysime dabar sakyti, kad viskas priklauso nuo strategijos, veiklos srities ir produkto. Yra labai paprastas atsakymas – jeigu komunikacijos reikės ilgiau nei 6-12 mėn. periodui, kanalą kurti būtina, nes vėliau investicijos jau pradeda atsipirkti. Taigi, jeigu Jums reikia iškomunikuoti trumpalaikį projektą, dėkite reklamą ir naudokitės žiniasklaida nesukdami sau galvos, o jeigu ne – dalį resursų investuokite į nuosavus kanalus.

Kas tie nuosavi komunikacijos kanalai? Pirmiausia, pagalvokite apie bazinius ir padarykite juos kokybiškai – prisiminkite testą „jeigu šiandien neliktų žiniasklaidos“. Ar atmestinai sukurti ir palaikomi kanalai tokiu atveju Jums padėtų? Geriau nedarykite nieko nei pigiai ir atmestinai. Štai bazinis penketas:

-          Interneto puslapis, tinklaraštis.

-          Kontaktų duomenų bazės, naujienlaiškių siuntimas.

-          Informacinė dalomoji/siunčiamoji medžiaga.

-          Mini-maxi renginiai klientams, partneriams, visuomenei.

-          Jūsų ofisas.

Tačiau geriausiai atlaikytų pradžioje minėtą testą verslai, kurie turi dažną kontaktą su klientu. Žmonėms visada reikia valgyti, nusipirkti kasdienių produktų. Todėl barai, kavinės ir parduotuvės turi puikią galimybę su klientais bendrauti nuolat ir priversti jį sugrįžti. Tik svarbu, kad tai tinkamai išnaudotų, nes tokias galimybes turi visi – negalima laukti, kol klientas pereis gatvę ir pradės lankytis pas konkurentą.

Galima daug rašyti apie tai, ar verta ir kaip galima komunikuoti nesinaudojant žiniasklaida, bet pirmiausia reikia pasidaryti paprastą testą - „Jeigu šiandien žiniasklaidos neliktų, ar mūsų organizacija išgyventų bent 6 mėnesius?“. Tada protas nuskaidrėja ir viskas tampa aiškiau.