LTEN
INK IDSUSIPAŽ(INK) JUD(INK) SMEGENISINK KLIENTAI

2018 Balandžio 19
Šiuolaikinės legendos: ko galite pasimokyti iš 420
ĮRAŠO AUTORIUS: Mindaugas Savickas

Senovėje legendos sukosi apie nuotykius, epinius herojus ir išbandymus, kuriuos jie turėdavo įveikti. Panašiomis formomis legendos išliko iki mūsų laikų filmų ir knygų forma, tačiau jos turėjo ir kitą prasmę – paaiškinamąją arba suburiančią prie ritualų ir bendruomenės. Tokios formos legendos taip pat niekur neišnyko ir iki dabar yra užtinkamos verslo pasaulyje. 

Pirmasis pavyzdys, kurį šiek tiek paliesiu, nėra pats tinkamiausias, nes nėra konkrečios įmonės produktas per se, tačiau į legendų sąrašą jis puikiai tinka. Marihuana, liaudiškai vadinama žole, yra svaigioji medžiaga, kuri kultūriškai turi daugelį specifinių, su jos vartojimu ir kultūra susijusių simbolių. Regio muzika, dredai ir geltonos, žalios ir raudonos spalvų deriniai (ne lietuviško patriotizmo sumetimais) tapę universaliais marihuanos vartojimo kultūros simboliais. Pamatę taip atrodantį žmogų gatvėje nebūtinai sutikote ištikimą marihuanos pažą, tačiau jis tikrai apie ją bus girdėjęs ir žinos jos įtaką savo mėgstamai kultūrai. Be šių vizualių reprezentacijų, su marihuana susijęs ir vienas konkretus skaičius – 420. Būtent dėl šio skaičiaus balandžio 20-oji tapusi svarbiausia šios kultūros „švente“, o balandžio 20-ąją Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje vyks Kanapių kultūros diena.

Kodėl 420?

Čia įdomioji sąsajos dalis. Tikrai daugelis žino marihuanos ir 420 asociaciją, tačiau aiškiai ir be ginčų atsakyti, kodėl, yra keblu. Dažnas, Bobo Marley muziką mėgstantis ir greitojo maisto neatsisakantis, turi savo versiją, kurią kur nors girdėjo, internete pilna skirtingų ir tarpusavyje nesutampančių paaiškinimų, o vieno nenuginčijamo nėra.

Teko susidurti su aiškinimu, kad tai kažkokios neminimos valstybės policijos kodas, kurį ši naudoja per raciją operatyviai pranešti apie įstatymo pažeidėjus. Dažnas mitas siejamas su San Rafaelio mokykla, kurioje draugų kompanija pradėjo numerologinę legendą. Viena versijų net mini „Grateful Dead“, amerikiečių muzikos grupę, kuri buvo atsakinga už ikonišką Lietuvos krepšinio komandos aprangą Barselonos olimpinėse žaidynėse. Anot muzikantų, rimtas, su grupe susijusias, diskusijas jie rengdavo 16.20 val., ir tada marihuana būdavo vartojama tikrai ne saikingai.

Ar reikšminga, kad tikrosios istorijos niekas negalėtų nurodyti? Nesvarbu, ar 420 kilo dėl „Grateful Dead“, ar jaunatviškų San Rafaelio mokyklos mokinių veiklų, Kolorade esančiame greitkelyje vis vien yra 419,99 mylios žyma, nes 420 žyma... nuolat dingsta.

Gėrimai iš Meksikos

Alaus „Corona“ gėrimo subtilybės žinomos visame pasaulyje. Butelio kakliuke įkišta citrinos skiltelė – neatsiejamas šio gėrimo atributas, tačiau panašiai kaip ir su 420, tikslaus atsakymo, kodėl tai tapo šio alaus išskirtinumu, nėra. Verta pastebėti, kad taip gerti nesiūlyta šiam alui atsiradus, o legenda taip pat apipinta skirtingais paaiškinimais ir istorijomis.

Viena įdomiausių kildinama nuo dviejų Niujorko reklamos agentūros darbuotojų, kurie nusprendė patikrinti, kaip greitai gali plisti mados. Sėdėdami bare ir ginčydamiesi šia tema, jie tiesiog užsisakė pirmo į akį kritusio alaus ir gavę paprastus buteliukus pradėjo kelti nepasitenkinimo bangas: „Kuo jus mus laikote, kad netinkamai patiekiate „Coroną“?“ „Nejaugi nežinote, kad šis alus visada geriamas su citrina?“ ir pan. Tą patį eksperimentą kolegos kartojo keliuose prabangesniuose ir madas diktuojančiuose baruose itin užimtomis valandomis. Netrukus ir kiti žmonės perėmė šią mintį ir tai išsirutuliojo į dabar visų žinomą tradiciją.

Skamba labai gražiai, tačiau tam supriešinti galima daug paprastesnį ir taip pat internete sklandantį paaiškinimą: netoli sienos su JAV esančioje Meksikos teritorijoje paplitusios gana įkyrios rūšies musės, kurios nuolat bando brautis į atvirame ore geriamo alaus butelius. Citrinos skiltelė šiuo atžvilgiu tiesiog atlieka atbaidymo funkciją, nes muselės negali pakęsti citrusinių vaisių kvapo. Ir tai tėra du paaiškinimai iš kelių dešimčių skirtingų legendų, kaip citrina atsidūrė „Coronos“ buteliuose.

Ne vien Meksikos alus yra su savais ritualais. Tradicinis šios tautos alkoholis tekila taip pat turi savo žaidimo taisykles. Įsimintina sena reklama skelbdavo: „Lyžtelk, gurkštelk, užkąsk“. Druska ir citrina tapo neatskiriama ritualo dalimi, tačiau tai dominuoja tik už pačios Meksikos ribų. Paprastas Gvadalacharos gyventojas tekilą geria ne trimis žingsniais, o vienu, ir dar kambario temperatūros. Rinkodarai tokios gėrimo subtilybės netiko bandant šį gėrimą populiarinti užsienyje. Čia pravertė legenda apie ritualus.

Kodėl legendos ir ritualai yra svarbu?

Verslas visada nori turėti ištikimų savo produkto ar paslaugos sekėjų. Žmonių, kurie ne tik patenkinti tuo, ką gauna iš įmonės, bet prie jos prisirišusių, tapusių tam tikra tos įmonės gentimi. Dalis vartotojų lieka atsparūs „gentiškumui“, bet yra nemažai vartotojų, kurie nusprendę pirkti naują telefoną iš karto žino, kokiai genčiai jie priklauso ir kas atsidurs jų pirkinių sąraše: „iPhone“, „Samsung“ ar „Huawei“. Tas pat ir su automobiliais, parduotuvėmis, sporto prekių ženklais. Yra įmonių, kurios sugeba suburti ne klientus-vartotojus, o klientus-sirgalius.

Jūsų įmonės ambasadoriai gali keistis, jūsų siūlomos paslaugos arba produktai – tobulėti arba kisti taip, kad po kelerių metų jie bus nebeatpažįstami, tačiau simboliai nekinta – jie, ritualai ir legendos lieka ir kuria bendrumo ir išskirtinumo jausmą. Jūsų ištikimi klientai jaučiasi įmonės klubo nariais, jie atpažįsta vienas kitą ir noriai dalinasi savo išmanymu arba žiniomis su tais, kurie dar to nežino.

Kodėl būtent tokie ritualai arba simboliai asocijuojasi su jūsų prekės ženklu, nebūtinai turi būti paaiškinta arba gali su laiku pasimiršti. Svarbiausia, kad liktų legendos, kuriomis būtų dalinamasi ir kurios kurtų jūsų įmonės išskirtinumą, atpažįstamumą ir ja sudomintų.