LTEN
INK IDSUSIPAŽ(INK) JUD(INK) SMEGENISINK KLIENTAI

2017 Rugpjūčio 03
Kaunas vs. Vilnius arba laimi tie, kurie daugiau kalba?
ĮRAŠO AUTORIUS: Jolita Kochanskė

Įsivaizduokite – esate batsiuvys, kuris labai gerai taiso batus. Praktiškai nebeavimus, visiškai nudrengtus batus jūs sugebate prikelti naujam gyvenimui. Deja, apie jūsų sugebėjimus praktiškai niekas nežino, nes dirbate dar neseniai, batus esate taisę tik artimiesiems ir keliems jų pažįstamiems, tad ir informacija „iš lūpų į lūpas“ toli nenukeliauja.

Visai netoli jūsų batų taisyklos dirba kitas batsiuvys, Artūras. Dirba Artūras gal ne taip tobulai kaip jūs, bet prie jo taisyklos nuolat driekiasi eilės, nes žinia apie batsiuvio sugebėjimus sklinda po visą miestą. Žmonės, patenkinti rezultatu, net neklausti dalijasi savo patirtimi vieni kitiems – pasakoja draugams, artimiesiems, kolegoms, o pasiteiravus, kur taiso batus, vienareikšmiškai rekomenduoja tik Artūrą. Pasigilinus, kodėl jam taip sekasi, paaiškėja, kad Artūras jau seniai reklamuojasi vietos laikraštyje, vakarais lankosi bendruomenės renginiuose, kur mezga kontaktus su potencialiais klientais, o ir Facebooke turi susikūręs savo puslapį, kur kelia batų nuotraukas prieš ir po taisymo...

#Šimašeu vs. #Matijošaiti

Pastaruosius porą metų stebiu Kauno komunikaciją, matau, kaip miestas atsigauna, ir nuolat iškyla klausimas, ar laikinoji sostinė iš tiesų taip puikiai tvarkosi, ar (tiesiog) efektyviai komunikuoja. „Tiesiog“ komunikuoja, šiuo atveju, nedrįstu sakyti, nes panašu, kad geros komunikacijos reikšmė kartais gali būti didesnė už pačius darbus.

Originalūs sveikinimai Vilniui gimtadienio proga, kvietimas atvykti į Kauną, kai sostinė ištuštėja, dviračių revoliucija ir dar daug kitų iniciatyvų verčia Kauną miestu, kuriame norisi gyventi, apie kurį norisi pasakoti ir... kurio merui norisi paspausti ranką už visus nuveiktus, įgyvendinamus ir net planuojamus darbus.

Manau, nesuklysiu sakydama, kad dar visai neseniai autsaideriu laikytas Kaunas stipriai kumštelėjo Vilniui. Ir ne su lietuviams dažnu negatyvu, o labai pozityviai, šiek tiek ironiškai ir taip, kad privertė pačius vilniečius paploti (atsistojus ar atsisėdus – ne tiek svarbu).

Įdomu tai, kad įvairių miestą gražinančių iniciatyvų vyksta ir Vilniuje (meras pjovė tujas, nutiesus raudoną kilimą buvo atidaryta suremontuota Vilniaus gatvė), bet kažkodėl #Šimašeu yra gerokai dažnesnis už #Matijošaiti. Beje, su pastaruoju hashtagu radau du postus, vienas kurių buvo raginimas Kaune įdiegti mTicket (spėju, kad neužtruks), o kitas – klausimas, kodėl Kauno spaudos kioske nėra kavos (komentarų turbūt nereikia). Kiek hashtagų su Šimašiaus pavarde? Išties nemažai.

Apie ką nekalbama, to ir nėra?

Tikrai nemanau, kad Kauno sėkmę lemia vien tik komunikacija. Kylantys verslo centrai, senų vaiduoklių griovimas, kelių remontas, dviračių takai ir kiti darbai iš tiesų puikiai matomi visų kauniečių ir čia savaitgalį praleisti atvykstančių vilniečių. :) Kita vertus, neabejoju, kad panašių darbų imasi ir Vilniaus meras. 

Kolega neseniai pasakojo apie programėlę „Tvarkau Vilnių“, kuria naudojantis galima pranešti apie kokią nors mieste pamatytą problemą. Ir ji išties išsprendžiama! Nesu labai kompetentinga vardyti Vilniaus nuveiktus darbus, bet stebint iš šalies ar kalbant su draugais vilniečiais, t.y. vertinant pagal tuos pačius kriterijus, kaip vertinu Kauno nuveiktus darbus, neatrodo, kad Vilnius būtų užmigęs.

Todėl manau, kad pagrindinė priežastis, kodėl Kaunas vs. Vilnius jau senokai 1:0, yra tokia: a) apie Vilniaus nuveiktus darbus beveik nekalbama; b) apie ką nekalbama... to ir nėra. Na, negaliu sakyti, kad visiškai nekalbama, bet svarbu ir kaip tai daroma. Panašu, kad Kaunas išties atrado savitą komunikacijos stilių, o Vilniui dar yra kur pasistengti.

Dar viena iš galimų priežasčių – kauniečiai tikrai labai myli savo miestą. Net nebūdamas kauniečiu, bet čia gyvendamas*, kažkaip nejučia tampi to miesto dalimi, imi už jį sirgti, didžiuotis, kai sekasi, diskutuoti su vilniečiais apie Kauno vs. Vilniaus privalumus ir t. t. Kitaip tariant, bene kiekvienas kaunietis jau yra savo miesto ambasadorius. Net ir tada, kai Kaune tiesiog irgi buvo galima gyventi, kauniečiai didžiavosi savo miestu, o dabar panašu, kad vykstantys pokyčiai tą meilę tik dar labiau paskatino. Darau prielaidą, kad jei Vilniuje ir vyksta panašių iniciatyvų, vilniečiai nėra linkę taip stipriai jomis didžiuotis, dėl to Kauno pasiekimai visuomet atrodo didesni ir reikšmingesni.

Taip pat manau, kad kauniečiai yra labiau susitelkę, vieningesni. Gal todėl, kad į Vilnių studijuoti ir gyventi atvyksta daugiau žmonių iš kitų miestų, gal dėl to, kad Vilnius neturi aiškios savo tapatybės, bet man būtų sunku įvardinti, kas vienija vilniečius. Tuo metu išties dauguma kauniečių pasižymi patriotiškumu ir savitu mentalitetu, kurį sunkoka apibūdinti, bet lengva atpažinti. :) Ir vėlgi, matyt dėl to jie noriai pagauna žinias apie savo miestą ir padeda jas skleisti.

Ko pasimokyti?

Už gan paprastas, bet genialias idėjas – komplimentai Kauno komunikacijos žmonėms. Jie patys galėtų geriau papasakoti, kaip jas sukurti. O čia – keli pastebėjimai iš šalies, kurie gali būti naudingi ne tik miestų, bet ir įmonių komunikacijoje.

  • Kaip pasakysite, taip ir priims. Jeigu darote didelį darbą, pavyzdžiui, statote tiltą, bet apie tai pasakote vieną sakinį („pastatėme tiltą“) – auditorija tiek ir išgirs. Niekas nesivargins pasigilinti, kiek laiko užtruko tiltą pastatyti, kiek žmonių prie jo dirbo, kas buvo sunkiausia. Kartais atrodo savaime suprantama, kad „padarytas didelis darbas“, bet jeigu neapipinsite jo legendomis, iššūkiais, kuriuos teko įveikti – pavyzdžiui, kaip tiltą išbandėte, iš kur teko gabentis medžiagas ir pan. – sulauksite atitinkamo rezultato.
  • Sutelkite auditoriją, skatinkite ambasadorius. Palangos vaflių pavyzdys darkart įrodė, kad masių komunikacija veikia. Eilėje stovėti neteko, bet dėl to nuodėminga vaflio, uogų ir jogurtinių ledų kombinacija mėgavausi vidurnaktį (prieš ledainei užsidarant gavus galimybę nusipirkti paskutinę porciją ir nelaukti eilėje... visos mintys apie sveiką mitybą staiga išgaravo). Jeigu turite būrį klientų, kurie gali paliudyti jūsų produkto ar paslaugos naudingumą, pasinaudokite tuo. Tai gali būti tiek atsiliepimai socialiniuose tinkluose, tiek improvizuota eilė prie jūsų parduotuvės – ir nebūtinai tikra. Pavyzdžiui, tam tikrą valandą galite dalinti savo ledus nemokamai, ir tokiu būdu parodyti, kad parduodate „kažką tokio, ką verta paragauti“.
  • Pagalvokite apie naudą auditorijai. Pavyzdžiui, į remontuojamą kelią galima žvelgti dvejopai: kaip į spūsčių formavimosi priežastį, sukeliančią į darbus skubančių vairuotojų pasipiktinimo bangą, ir kaip į būsimą stebuklą, kuris kelionę į darbą netrukus patrumpins 10 ryte gyvybiškai svarbių minučių. Informuodami apie planuojamus svarbius įvykius, pagalvokite apie naudą tikslinei auditorijai (klientams ar darbuotojams). Tuomet viską galėsite pristatyti taip, kaip naudinga jums, išvengti pasipiktinimo ir dar gauti papildomų karmos taškų.
  • Įspėkite iš anksto. Net jeigu darbai, kurie turės įtakos kitiems, dar nepradėti, įspėkite klientus, darbuotojus ar kitus suinteresuotus asmenis iš anksto. Žmonės dar neturės susiformavusios nuomonės apie tai, turės laiko pasiruošti ir nebus tokie susierzinę, kai teks susidurti. O kai jau pradedate juos vykdyti, įspėkite dar kartą ir atsiprašykite. Geriausias pavyzdys – Kaunas tvarkosi – aiškus, neperkrautas ir toks, dėl kurio tiesiog negali pykti.
*Teisybės dėlei: kelerius metus gyvenu Kaune, prieš tai tiek pat laiko gyvenau Vilniuje, čia ir tebedirbu, bet nesu gimusi nei Vilniuje, nei Kaune. :)