LTEN
INK IDSUSIPAŽ(INK) JUD(INK) SMEGENISĮSIDARB(INK)INK KLIENTAI

2017 Birželio 08
Dokumentiniai filmai, kuriuos verta pamatyti komunikacijos žmonėms
ĮRAŠO AUTORIUS: Ieva Sipavičiūtė

Kai vaidybiniai filmai pabodo, o klasikinius filmus apie komunikaciją jau peržiūrėjau, ėmiausi dokumentikos. Tikros istorijos man patinka ne tik dėl nesurežisuoto siužeto, gyvų emocijų, bet ir tuo, kad jose galima atrasti drąsių sprendimų, o kartais ir pasimokyti, ko komunikacijoje reikėtų vengti. Prasidedant atostogų sezonui ir turint daugiau laiko pailsinti smegenis, keliais tokiais filmais dalinuosi ir su jumis.

„The Greatest Movie Ever Sold“ (2011)

Morganas Spurlockas, gerai pažįstamas iš „Super Size Me“, vėl neria į eksperimentą ir šį kartą bando parduoti savo filmą siūlydamas jame integruotą reklamą. Režisierius dokumentuodamas visą procesą ironiškai ir su juodojo humoro doze žvelgia į reklamos industriją. Kartais tampa nebeaišku, ar norima parodyti keisčiausius reklamos užsakovų įnorius, ar aplink pirštą bandomas apsukti žiūrovas, rodant kvailiausius reklamos scenarijus. Tai ne pirmas filmas, kuris bando satyriškai perteikti produktų integraciją į filmus ar serialus, tačiau tai pirmas kartas, kai tai tampa dokumentinio filmo ašimi.

„The Armstrong Lie“ (2013)

Dokumentinėje juostoje pasakojama garsaus sportininko Lance’o Armstrongo istorija nuo 2009 m., kai dviratininkas nusprendė vėl grįžti į profesionalaus sportininko kelią. Garsi istorija ir filmo pavadinimas iškart išduoda, jog dviratininko skleidžiama žinutė apie sąžiningą sportą yra tik melas. Tačiau nuoseklus režisieriaus Alexo Gibney pasakojimas ir tvirtas sportininko ryžtas kovoti su gandais leidžia kurį laiką tuo patikėti. Tačiau geriausia vengti skandalo ne puikiai jį slepiant, o užkertant jam kelią. Kaip žinia, tiesa visada iškyla į paviršių, o tada išlipti sausam tampa nebeįmanoma.

„Merchants of Doubt“ (2014)

Filmas puikiai atskleidžia propagandos mechanizmą. Nagrinėjama, kaip tabako industrija dar XX a. pabaigoje, pasitelkusi netikrus ekspertus ir suklastotus tyrimus, bandė įrodyti, jog cigaretės yra nekenksmingos. Ir labai ilgai jiems tai puikiai sekėsi. Panaši situacija klostosi ir su globaliniu atšilimu. Dujų gamintojai suinteresuoti neigti šią situaciją dėl gresiančių didesnių mokesčių ir nepalankių sąlygų verslo plėtrai. Kaip priemonė kovoti su propaganda pasiūloma tvirta visuomenės nuomonė ir reikalavimas atsižvelgti į realius, mokslinius faktus. Tik kritiškai mąstanti žmonių dauguma gali daryti įtaką racionaliems politiniams sprendimams.

„A Lego Brickumentary“ (2014)

Animacinių „Lego“ filmų yra sukurtas ne vienas, tačiau šis išsiskiria apžvelgdamas įvairiaspalvę „Lego“ žaidimo kultūrą. Dokumentinėje juostoje parodoma, kaip kuriami animaciniai filmai, maketai, namai, meno kūriniai pasitelkiant vien tik „Lego“ kaladėles, taip pat kalbinami fanai ir „Lego“ dirbtuvių dalyviai. Nors šis filmas gana aiškiai propagandinis, įdomu stebėti ir suvokti milžinišką „Lego“ pasaulį, kuris išsiskiria žaidimų industrijoje. Ne vienas prekės ženklas norėtų, kad vartotojai būtų tokie įsitraukę į jų produktą ar paslaugą, tad šiame filme galima pasisemti idėjų, kaip integruoti produktą įvairiose srityse.

„Weiner“ (2016)

Režisieriai Joshas Kriegmanas ir Elyse Steinberg sekė buvusio kongresmeno Anthony Weinerio rinkimų kampaniją į Niujorko mero postą ir sukūrė intriguojantį dokumentinį filmą. Rinkimų skandalai prilygo tikram trileriui, tad už puikiai atskleistą istoriją filmas gavo ne vieną apdovanojimą ir buvo įtrauktas į „Sundance“ filmų festivalį. Kaip ir jau anksčiau minėtame filme, tenka suprasti, kad yla galų gale vis tiek išlenda iš maišo. Praeities skandalai rinkimų kampanijoje dar labiau suaštrinami, tad nuo to kenčia ne tik A. Weinerio karjera, bet ir šeiminis gyvenimas. Kūrėjai leidžia iš arti pamatyti skandalo epicentre vykstančius įvykius, lyderio klaidas ir gebėjimą atsitiesti.