LTEN
INK IDSUSIPAŽ(INK) JUD(INK) SMEGENISĮSIDARB(INK)INK KLIENTAI

2017 Sausio 26
Blogo įrašas apie blogus iš blogerių lūpų
ĮRAŠO AUTORIUS: Gabija Matusaitė

Pirmieji tinklaraščiai, šnekamąja kalba žinomi kaip blogai, Lietuvoje atsirado apie 2000-uosius, vos po 6 metų, kai pirmąjį tinklaraštį sukūrė amerikiečių žurnalistas Justinas Hallas. Tuo metu dar būdamas studentas Swarthmore’o koledže J. Hallas pasidalino pirmaisiais įrašais – interneto ekskursijomis, kurios ilgainiui tapo intymiu ir detaliu J. Hallo gyvenimo aprašymu. Panaši tinklaraščio koncepcija atkeliavo ir į Lietuvą – čia jie pradėti rašyti gyvenimo būdo, grožio, sveikatos, politikos, mados, kulinarijos ir kitomis aktualiomis temomis.

Jungtinėse Amerikos Valstijose tinklaraščiai bene nuo pradžių klestėjo tiesiogine ta žodžio prasme – juos rašantys blogeriai galėjo ne tik pasidalyti mintimis ir nuomonėmis, bet ir iš to lengvai pasipelnyti gaudami partnerių dovanų. Lietuvoje blogerių ir grožio industrijos bendradarbiavimas jau taip pat senokai įgavo pagreitį, tačiau dėl populiarėjančių socialinių tinklų vis daugiau partnerių dovanų ir sekėjų dėmesio atitenka „Facebook“ bei „Instagram“ žvaigždutėms.

Apie (ne)prasidėjusią tinklaraščių klestėjimo erą, socialinių tinklų sukeltą konkurenciją ir skirtumus, tinklaraščio ateitį ir galimybes juos išnaudoti prekės ženklams kalbuosi su tinklaraščio „Uogintaite“ autore Kotryna Uogintaite ir„Martina style blog“autore Martina Vaičiūnaite.

Kada pradėjote rašyti blogus? Kas paskatino pradėti komunikuoti būtent šia forma?

Kotryna: Tinklaraštį pradėjau rašyti prieš 6 metus, kai dar buvau moksleivė ir tinklaraštis buvo kur kas asmeniškesnis ir primenantis dienoraštį – dalindavausi savo mintimis apie gyvenimą, karjerą, pasiekimus ir motyvaciją norint kažko pasiekti. Praėjus porai metų tinklaraštį perorientavau į kosmetikos apžvalgų blogą. Dėl nuolat kintančios gyvenamosios vietos – pusę metų gyvenau Italijoje, pusmetį praleidau Pietų Korėjoje ir porą mėnesių Tailande, dabar gyvenu Amsterdame – nusprendžiau tinklaraščio turinį papildyti ir asmeninio gyvenimo detalėmis, kelionių, maisto ir aprangos deriniais, nuotraukomis bei jų aprašymais. Kadangi viskas įvyko savaime, organiškai, sunku į tai žvelgti kaip tinkamą ar netinkamą komunikacijos priemonę. Tai, be abejo, buvo pirmoji socialinė platforma, kurią nusprendžiau naudoti kaip komunikacijos įrankį. Šiuo metu jau metus intensyviai kuriu @uogintaite „Instagram“ profilį, tačiau ten koncepcija ir auditorija stipriai skiriasi nuo tinklaraščio.

Martina: Pirmąjį tinklaraštį, kaip dienoraštį, susikūriau dar 2005 metais, stiliaus tinklaraštis gimė 2013 metų vasarą, nuo tada pradėjau viešinti įrašus ir savo „Facebook“ paskyroje. Visada mėgau rašyti, tai buvo mano aistra. Tuomet sirgau depresija ir norėjau, kad mano istoriją išgirstų panašaus likimo žmonės, maniau, jog geriausias būdas nesijausti vienišai su šia liga – susirasti tą patį išgyvenančių žmonių. Vėliau suvokiau, jog tai per daug asmeniška, ir viską nuasmeninusi susikūriau stiliaus tinklaraštį. Visiškai nauja platforma www.martinablog.lt atsirado tik 2014 metų pavasarį.

Abi komunikuojate ir socialiniuose tinkluose. Kuo komunikacija juose skiriasi nuo tinklaraščio rašymo? Kaip manote, ar tinklaraštis – vis dar įdomi, patraukli komunikacijos forma?

Kotryna: Manau, priklauso nuo to, koks autoriaus tikslas komunikuojant skirtingose platformose. Jei lygintume blogą su „Instagram“, kuriame galima skelbti pavienes nuotraukas, ir „Youtube“, kuriame galima atskleisti asmenybės įvairialypiškumą, tuomet blogas – tarpinis variantas, kuriame galima publikuoti nuotraukas, įterpti daugiau teksto ir sukurti tokį formatą, kokio norisi. Tiesa, susikūrus blogą lieka galimybė išlaikyti anonimiškumą ir neatskleisti savo tapatybės. Tuo metu „Youtube“ jaunus žmones traukia tikri žmonės ir tikros asmenybės. Skirtumas tas, kad blogas lieka geriausia platforma norint išlaikyti informacijos autentiškumą ir ilgalaikiškumą. „Youtube“ pamatyta informacija yra momentinė, tad vargu, ar kuris žiūrovas tą patį vaizdo įrašą įsijungia antrą kartą. Panašiai veikia ir „Instagram“. Bloguose esanti informacija kur kas stabilesnė, tad tai aktualu norint formuoti ilgalaikį poveikį darantį turinį.

Martina: Tikiu, jog tinklaraščiai šiuo metu išgyvena aukso amžių – neretai jie būna populiaresni už įvairius informacinius portalus. Žinoma, kalbu apie stiliaus, mados, grožio temas, ne apie bulvarą ar politiką. Tiesa, šias temas gvildenantys tinklaraštininkai yra gana populiarūs ir daro didelę įtaką formuojant skaitytojų nuomonę, o mados, stiliaus ir grožio temos vis dar suvokiamos labai paviršutiniškai ir skaitytojai šiame skubančiame pasaulyje laiką skiria tik gražioms nuotraukoms. Todėl tokiu atveju socialiniai tinklai tam daug palankesni. 

Kas Lietuvoje skaito tinklaraščius, į kokią auditoriją orientuojatės?

Kotryna: Vienos auditorijos Lietuvoje nėra, kaip žinia, visada populiarus buvo ir, ko gero, išliks ironiškas ir pašiepiantis Užkalnio tinklaraštis, bet bus ir tokių, kurie tinklaraščiuose ieškos konkrečios informacijos, asmeninių rekomendacijų ir tiesiog įkvėpimo gyventi. Žinoma, mūsų tautai patinka pašiepti ir ironizuoti vienam kitą, tačiau savo tinklaraštyje aš noriu skaitytojus įkvėpti gyventi kitaip, nebijoti būti savimi ir tiesiog paraginti gyventi gražų, visavertį gyvenimą.

Martina: Reklamai neskiriu nei laiko, nei pinigų, esu už natūralų skaitytojų augimą. Žinau, kad ne visi tinklaraštininkai tokie, tačiau ne visi ir turi būti kaip iš gamyklos – vienodi. Aš nededu daug pastangų į reklamą, viešinimą, tačiau skiriu daug laiko įrašų turiniui. Rašydama stengiuosi atskleisti kuo daugiau pozityvių dalykų apie asmeninį stilių, skatinu visuomet likti ištikimoms sau ir mėgstamiems drabužiams. Todėl pasiekiamumas priklauso nuo to, kiek publikuojuosi, o auditorija išlieka pastovi – nuo moksleivių iki vyresnių moterų, kurios kartais parašo asmenines žinutes, jog vienas ar kitas patarimas joms padėjo – tai man didžiausias „užmokestis“.

Ar rengdamos įrašus, bendradarbiaujate su prekės ženklais? Kaip manote, kokia to nauda?

Kotryna: Man blogo rašymas – tai hobis ir ateityje galimas pajamų šaltinis, o įmonėms tai – svarbi komunikacijos sklaidos forma. Tokiu būdu galima palaikyti tiesioginį ryšį su klientais, geriau suprasti jų poreikius, lūkesčius ar parodyti savo prekės ženklo išskirtinumą.Bendradarbiavimas su prekės ženklais jokiu būdu neturėtų būti suprastas kaip šališkas produktų vertinimas ar tiesioginis jų reklamavimas. Visuomet pabrėžiu gamintojams, kas, nepriklausomai nuo bendradarbiavimo pobūdžio, tinklaraštyje išlaikomas nešališkas požiūris į priemonę, taip pat sąmoningai vengiu bet kokių, net natūrinių mainų, kuriuose gamintojas prašo keliais žodžiais apibūdinti jo produktą. Tokius žodelius užsitarnauja tik kokybiški ir poreikius patenkinantys produktai, nepriklausomai nuo to, ar šiuos teko įsigyti savomis lėšomis, ar ne. Besipiktinančių reklama, ko gero, atsiradus šiam rinkodaros būdui, buvo ir tikrai bus, todėl labai svarbu argumentus išdėstyti objektyviai ir išsaugoti skaitytojų pasitikėjimą. Šiuo metu tokių pasiūlymų bendradarbiauti daugiausiai sulaukiu „Instagram“ paskyroje, tačiau platformų pasirinkimas priklauso nuo susitarimo.

Martina: Tinklaraštis – tai nėra „nupirktas“ straipsnis, jame galima daug nuoširdžiau pateikti tiek produktą, tiek patį save, nes tu – tinklaraščio „valdovas“, kuris pats kuria taisykles. Gali būti nešališkas, gali būti šališkas, gali atvirai reikšti savo mintis, nestatydamas savęs į kitų sukurtus rėmus. Tinklaraštis neturi ribų – tiesiog reikia atrasti savo nišą, kurioje jautiesi gerai ir kurioje gali suteikti informacijos savo skaitytojams. Daugelis įrašų – tai bendradarbiavimo rezultatas, tačiau niekada neperšu reklamuojamo produkto savo skaitytojams. Labai džiaugiuosi dirbdama su tokiais prekės ženklais, kurie būtent to – profesionalumo ir nuoširdumo – iš manęs ir nori. Bendradarbiavimo pradžioje klientai išsako savo pageidavimus, kur, kada ir kaip dažnai norėtų būti minimi visose tinklaraščio paskyrose, o aš stengiuosi jų pageidavimus derinti su asmeniniu užimtumu. 

Dažnai įmonės, konkretūs prekės ženklai pradeda rašyti savo tinklaraščius. Ką jiems patartumėte, kad žmonėms būtų įdomu, o įrašai – skaitomi? 

Kotryna: Tinklaraštininkais būti sugebės tik tie, kurie nuoširdžiai ir nepaisydami jokių privalumų ar kompanijų dovanų myli šią veiklą ir yra jai atsidavę. Tai yra be galo įdomus ir dinamiškas užsiėmimas. Turint socialinę platformą ir mokant ją tinkamai naudoti galima susipažinti su daugelio prekės ženklų produkcija, suprasti verslo pasaulį ir konkrečios įmonės pasaulėžiūrą mikrolygiu. Be abejonės, tai daug atsakomybės reikalaujantis užsiėmimas, tačiau galima sakyti, tai lygiai toks pat darbas, už kokį daugelis žmonių dirbdami įmonėse gauna fiksuotas pajamas.

Martina: Būti tinklaraštininke – tai beprotiškai įdomus būdas atskleisti save. Aš į tinklaraštį žiūriu kaip į terpę išsakyti tai, kas man patinka, domina ar nuvilia. Stengiuosi parodyti kuo daugiau savo minčių ir visuomet ieškau bendraminčių. Tačiau tikiu, kad skaitytojai pastebi tinklaraštininkus, kurie yra „netikri“, kurie nėra nuoširdūs ir užsiima tik komercine veikla. Žmonės nėra naivūs ir tikrai supranta, kada yra apgaudinėjami. Todėl vienintelis patarimas – pažinkite save, būkite nuoširdūs tiek su savimi, tiek su savo sekėjais, ir rasite savo nišą.