LTEN
INK IDSUSIPAŽ(INK) JUD(INK) SMEGENISINK KLIENTAI

2016 Lapkričio 10
Komunikacijos siela ir (be)prasmybė
ĮRAŠO AUTORIUS: Kęstutis Gečas
 
 
Socialiniuose tinkluose klesti suvokimas, kad dirgiklis yra viskas. Ar tikrai? Ar žmonėms pakanka informacijos vienetų, kurie tik atkreipia dėmesį, suteikia informacijos, bet nesuteikia jokios prasmės?
 
Geriausias būdas patikrinti kokią nors idėją – pažiūrėti į ją radikalai. Šiuo atveju pasitelkime mokslų karalienę matematiką.
 
Štai Jums testas: per kiek laiko įsiminsite šią informaciją? 01801370260270301 02690300150207 019029024028 026027 60136030015023013028 03270197
 
Sunku? Neabejotinai. Prireiks daug darbo ir nebūtinai Jus lydės sėkmė – tokios ilgos skaičių sekos pakartojimas neišvengiamai susijęs su klaidomis.
 
Tačiau po šiais skaičiais slypi informacija, kurią pas mus žino net pradinukai. Maža to, mintinai jie žino 8 kartus ilgesnę informaciją, ir tai jiems nesukelia jokios problemos. Kodėl? Nes po šiais skaičiais slypi pirmos dvi eilutės iš Lietuvos Respublikos himno: „Lietuva, Tėvyne mūsų/ Tu didvyrių žeme“. Himno, kurio tekstą sudaro iš viso 16 eilučių, mokomasi pradinėse klasėse, ir jį moka didžioji dalis Lietuvos piliečių.
 
Užrašyta seka skaičių yra primityvus kodas – skaičius reiškia raidės numerį abėcėlėje, tik pridedamas nulis prieš dviženklį skaičių, kad būtų galima atpažinti, jog tai ne „AA“ (11), o „G“ (011).
 
Kodėl taip nutiko? Nes skaičiai neturi sielos ir prasmės (matematiką įsimylėjusieji pasakytų kitaip). Skaičiai, kaip ir raidės pavieniui nieko nereiškia. Jų prasmė atsiranda tada, kai jie susiburia į grupes ir mes matome jų santykius – net pradinukas žino, kad 100 yra DAUGIAU nei 10, nors jis nežino, ar tai yra GERIAU. Nes tai priklauso nuo to, ar kalbame apie 100 saldainių, ar apie 100 darbų.
 
Atskiros raidės taip pat neturi nei sielos, nei prasmės. Bet joms jungiantis gimsta žodžiai, kurie jau turi prasmę. O žodžių junginiai virsta sakiniais ir pastraipomis, eilėraščiais ir romanais, meilės prisipažinimais ir prakeiksmais. Biblija ir Koranu. Visa žmonių pasaulio siela ir prasme.
 
Taigi žmonėms nesuprantami ir neaktualūs informacijos vienetai, jiems aktualios informacijos vienetų sekos, nes tik tada vienetai įgauna prasmę, kuri glūdi už jų. Komunikacijoje tai vadinama „reputacija“, „storytelling‘u“ ir pan.
Ir žmonėms, jų sprendimams didžiausią įtaką daro ne informacijos vienetai kaip dirgikliai, o įvairios vienetų grupės, informacijos sekos, kurios suteikia prasmę.